- valdinis
- valdìnis, -ė adj. (2) Š 1. FrnW, MLTEIII735 valdžiai, valstybei priklausantis, valdiškas: Valdìnis namas, turtas DŽ1. Valdìnis butas NdŽ. Ivinskis … tampa jaunesniuoju mokytoju valdinėje Rietavo mokykloje LTI269. Būriais naktimis siautė valdinėje girioje, kirto apšalnojusius alksnius, beržus P.Cvir. ║ valstybinėje įmonėje ar įstaigoje atliekamas: Valdìnė tarnyba NdŽ. 2. valdžios nustatytas: Valdìnė kaina NdŽ. 3. valdžios skirtas, valdžiai atstovaujantis: Teatrui buvo paskirta valdinė direkcija rš. Valdinės įstaigos GK1940,59(P.Skar).
Dictionary of the Lithuanian Language.